Thomas Kattnig

Dėl didėjančių nuomos kainų, sparčiai brangstančio nekilnojamojo turto ir infliacijos lygio neatitinkančių atlyginimų vis daugiau žmonių nebepajėgia įpirkti būsto. ES jau pasiekė būsto krizė.

Kadangi sumažėjo perkamoji galia, didėja sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja našumas, daroma žala aplinkai ir susiduriama su neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis.

EESRK – organizuotos pilietinės visuomenės atstovas – mano, kad reikia imtis skubių veiksmų būsto rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Todėl raginame Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene siekiant parengti išsamų ES priemonių, kuriomis nustatomos su būstu susijusios pagrindinės sąlygos ir teisė į būstą, rinkinį, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų.

Palankiai vertiname už energetiką ir būsto sektorių atsakingo Komisijos nario paskyrimą ir pranešimą, kad per 100 dienų bus pateiktas Europos įperkamo būsto planas. Be kita ko, reikia ES masto nekilnojamojo turto sandorių skaidrumo registro, supaprastinto koordinavimo, veiksmingesnių leidimų išdavimo procedūrų, geresnio žemės naudojimo planavimo, įperkamos žemės socialiniam būstui, daugiau investicijų į renovaciją ir klimatui nekenkiančią statybą, taip pat būtina įgyvendinti programą „Svarbiausia – būstas“, kad benamiai pasijustų saugūs ir turėtų ateitį. Raginame įtvirtinti būstą ES pirminės teisės aktuose ir taip jį pripažinti pagrindine teise, o ne preke.

Kartu sutinkame su E. Lettos pranešime išdėstyta nuostata, kad valstybės pagalbą reglamentuojančiuose įstatymuose reikia plačiau apibrėžti galimybę gauti socialinį būstą.

Be to, EESRK ragina gerokai padidinti socialiniam būstui teikiamą finansinę paramą. Pirma, valstybės investicijoms į socialinį būstą neturi būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto skolos taisyklės. Antra, pelno nesiekiantys nekilnojamo turto vystytojai ir kooperatyvai, taip pat savivaldybės turėtų turėti galimybę per planuojamą investavimo platformą arba tiesiogiai iš Europos investicijų banko gauti ilgalaikes paskolas be palūkanų.

Dėl trumpalaikės nuomos, kuri yra daugelio didžiųjų Europos miestų problema, dar labiau mažėja būsto pasiūla. Norint kovoti su šiuo reiškiniu, reikia ES lygmens priemonių rinkinio, apimančio įvairias priemones, pavyzdžiui, neapgyvendinto nekilnojamojo turto mokesčius ir viršutines nuomos mokesčio ribas, kad valstybės narės galėtų imtis tinkamų veiksmų.

Specialų dėmesį taip pat būtina skirti: a) jaunimo būsto poreikių tenkinimui įgyvendinant tikslines programas, pavyzdžiui, jaunimui skirtą programą „Svarbiausia – būstas“ (HF4Y); b) neįgaliųjų įtraukčiai.

Siekiant užtikrinti, kad būstas būtų ne tik įperkamas, bet ir tvarus, pirmenybė turėtų būti teikiama renovuojamiems ir rekonstruojamiems, o ne naujiems pastatams. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos renovacijai, raginame derinti privalomas ir paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi sąžiningų klimato politikos veiksmų. Reikia finansavimo priemonių, kurios leistų visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, atlikti šiluminių sistemų ir energinę renovaciją. Kartu turi būti nustatyti įpareigojimai nekilnojamojo turto savininkams, ypač nuomotojams, apsaugoti nuomininkus, neleidžiant pernelyg smarkiai kelti nuomos mokesčių dėl to, kad nuomotojai jiems perkelia sąnaudas.

Galiausiai pabrėžiame, kad būsto krizė ne tik neigiamai veikia Europos piliečių gyvenimo kokybę, bet ir kelia grėsmę sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui. Todėl siekiant didinti būsto pasiūlą, nustatyti priemones statybos sąnaudoms mažinti, padėti kelti darbo jėgos kvalifikaciją, didinti našumą ir gerinti statybos pramonės aplinkosauginį veiksmingumą, būtina ES būsto strategija.