EESRK info: Jaroslaw Pietras, ką manote apie dabartinę ES energijos rinkos padėtį ir kokios ateities perspektyvos?

Jaroslaw Pietras: Viršutinė dujų kainos riba, dėl kurios susitarė ES energetikos ministrai, gerokai viršija dabartinį lygį. Energijos rinkų atvėrimas pirmosiomis 2023 m. dienomis nesukėlė jokių netikėtumų ir nebuvo dramatiškas. Dujų ir naftos kainos toliau mažėja, nors lėčiau. Dabartinis kainų lygis yra panašus į tą, kuris buvo prieš pat prasidedant Rusijos agresijai prieš Ukrainą. ES dujų suvartojimas sumažėjo daugiau kaip 20 proc. ir tai neturėjo didelės įtakos gamybai ar šildymo poreikiams. Žinoma, visose valstybėse narėse vartotojai turėjo atsižvelgti į dideles energijos kainas, tačiau jiems neteko susidurti su labai šaltais orais. Dujų tiekimas namų ūkiams nebuvo nutrauktas. Šių naujų metų pradžioje Europos dujų saugyklos buvo užpildytos daugiau kaip 80 proc., o tai labai geras rezultatas, palyginti su penkių ankstesnių žiemų vidurkiu. 

Europos šalys atsisakė dujų tiekimo iš Rusijos ir šiuo metu jos daugiausia tiekiamos iš kitų šaltinių. Tarp jų – suskystintos gamtinės dujos (SGD), kurių importas 2022 m. buvo 58 proc. didesnis nei 2021 m. Kaip pažymėjo „Financial Times“ (2023 m. sausio 7 d.), pernai ES SGD importas siekė 137 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, o tai prilygsta apie 140 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias 2021 m. ES gavo dujotiekiu iš Rusijos. Tai rodo, kad ES gerokai sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo.

Tai gera žinia, tačiau reikia būti budriems, nes energetikos krizė dar nesibaigė. Minėtos tendencijos nebūtų įmanomos, jei oro sąlygos Europoje būtų buvusios sudėtingos ir dėl žemų oro temperatūrų būtų reikėję daugiau naudoti šildymą. Be to, nebuvo visiškai atkurti kai kurie daug energijos suvartojantys pramoniniai procesai. Dėl griežtos Kinijos kovos su COVID-19 politikos sumažėjo energijos augimas ir paklausa, o kartu ir pasaulinė energijos paklausa. Šių aplinkybių Europa negali kontroliuoti ir jos negali vėl būti tokios pačios. Vadinasi, ES energijos rinkoms vis dar kyla pavojus ir, priklausomai nuo to, kaip klostysis padėtis, gali kilti sunkumų ateityje.

Itin aukštos dujų kainų daro nevienodą poveikį ES valstybėms narėms. Tačiau, kadangi ES vidaus rinka jau yra pakankamai tarpusavyje susijusi, kainų šuoliai turėjo poveikio visoms energijos rūšims ir visoms valstybėms narėms. Dar prieš invaziją Rusija turėjo įtakos dujų kainoms Europoje. Tačiau tuo metu pastangos sumažinti priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos sulaukė stipraus pasipriešinimo. Lemiami pokyčiai įvyko po to, kai buvo sąmoningai sutrikdyti dujų srautai iš Rusijos. 2022 m. vasaros viduryje neatidėliotinų sandorių rinkoje dujų kaina buvo didžiausia – daugiau kaip 350 EUR už megavatvalandę. Tokia didelė kaina iš karto lėmė kitų energijos šaltinių, visų pirma elektros energijos, sąnaudas, darančias poveikį milijonams vartotojų. 

Tuo metu ES valstybės narės dėjo didžiules pastangas, kad užpildytų savo dujų saugyklas iki ES reikalaujamo lygio. Tai taip pat buvo metas, kai dujų kainos buvo iki septynių kartų didesnės nei prieš karą. Tokios išlaidos ilguoju laikotarpiu yra nepakeliamos, todėl ES energetikos ministrai aptarė priemones, kuriomis siekiama apriboti nekontroliuojamą energijos kainų augimą neviršijant pakeliamo lygio. Europa ir jos valstybės narės išmintingai veikė kartu ir ėmėsi įvairių veiksmų, kad stabilizuotų energijos rinkas: apsvarstė viršutines kainų ribas, sutelkė pirkimus, nustatė atsargų laikymo ir solidaraus tiekimo įpareigojimus ir daug kitų priemonių.

Kadangi likusio šildymo sezono perspektyvos neatrodo pernelyg sudėtingos, ES jau turėtų pradėti galvoti apie kitą žiemą ir savo gebėjimą ateityje įveikti galimus sunkumus. Dujų importui reikia fizinės infrastruktūros, kurios negalima pakeisti per naktį. Europa dujotiekiais sujungta tik su kai kuriais eksportuotojais, o keičiant tiekimo šaltinius būtini nauji terminalai. Tam reikia laiko, tačiau reikia veikti greitai, įrengiant plūdriuosius terminalus, pavyzdžiui, kaip Vokietijos Vilhelmshafeno uoste.

Apibendrinant galima sakyti, kad tikimybė, jog ateityje kils didelių su dujomis susijusių problemų, šiandien yra daug mažesnė. Yra plačiai naudojami alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai, sparčiai diegiami nauji atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, kryptingai siekiama energijos vartojimo efektyvumo ir taupoma energija. Visomis šiomis priemonėmis mažinamas energijos tiekimo nepastovumas, taigi ir dujų kaina. Tai sudaro sąlygas įvairinti energijos šaltinius ir išvengti sutrikimų, kuriuos lemia staigus tiekimo iš vieno šaltinio nutraukimas. 

Visgi energijos rinkos tebėra labai pažeidžiamos tiekimo sukrėtimų požiūriu. Įvykus tokiems sukrėtimams, dujų kaina gali smarkiai išaugti, kad būtų užtikrinta paklausos ir ribotos pasiūlos pusiausvyra. Todėl energetikos ministrai buvo teisūs nusprendę aptarti viršutinę dujų kainų ribą ir dėl jos susitarti, net jei ji yra palyginti didelė – 180 EUR už megavatvalandę – ir grindžiama nepastoviausia TTF neatidėliotinų sandorių rinka. Tai tarsi apsauginis vožtuvas, reikalingas ekstremaliose situacijose, tačiau būtų geriau, kad jo neprireiktų.