Oleksandra Matviichuk
Būdama žmogaus teisių gynimo advokatė fiksuoju karo nusikaltimus, įvykdytus nuo 2014 m., kai Rusija jį pradėjo, kad vieną dieną visi kaltininkai būtų nubausti. Tačiau kaip žmogus suprantu, kad negalime taip ilgai laukti ir nusikaltimus turime stabdyti dabar. Todėl raginu kuo greičiau pradėti Ukrainos prisijungimo prie NATO procesą.
Šio karo nusikaltimų skaičius yra beprecedentis. Rusijos kariai tyčia griovė gyvenamuosius namus, bažnyčias, mokyklas ir ligonines, atakavo evakuacijos koridorius, sukūrė filtravimo stovyklų sistemą, organizavo prievartinius trėmimus, vykdė pagrobimus, prievartavimus, kankinimus ir žudė civilius gyventojus okupuotose teritorijose.
Tai nėra karas tarp dviejų valstybių. Tai karas tarp dviejų sistemų – autoritarizmo ir demokratijos. Rusija siekia įrodyti, kad demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės yra netikros vertybės. Jei jos tikros, kodėl jos nė vieno negali apsaugoti? Kodėl visa tarptautinė taikos ir saugumo sistema negali sustabdyti Rusijos žiaurumų? Kodėl aš – žmogaus teisių gynimo advokatė, kuri jau daugelį metų naudojasi įstatymais žmonėms apsaugoti, – dabar į klausimą „Kaip galime padėti apsaugoti žmones nuo Rusijos agresijos?“ esu priversta atsakyti: „Duokite Ukrainai modernių ginklų.“
Nes šiuo metu įstatymai neveikia. Tačiau tikiu, kad tai tik laikina.
Rusijos kariuomenė dešimtmečius vykdė tarptautinius nusikaltimus Čečėnijoje, Moldovoje, Sakartvele, Malyje, Libijoje ir Sirijoje. Ji niekada nebuvo už tai nubausta.
Turime nutraukti šį nebaudžiamumo ratą. Privalome įsteigti specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo ir patraukti atsakomybėn V. Putiną, A. Lukašenką ir kitus šio nusikaltimo bendrininkus.
Taip, tai drąsus žingsnis, bet jis teisingas.
Nors kaip žmogaus teisių gynimo advokatė fiksuoju karo nusikaltimus, kad vieną dieną visi nusikaltėliai iš Rusijos būtų nubausti, tačiau kaip žmogus suprantu, kad negalime taip ilgai laukti ir nusikaltimus turime stabdyti dabar. Todėl manau, kad:
Kol Ukraina yra pažeidžiama, pažeidžiama išlieka ir visa euroatlantinė saugumo sistema. Vietoj narystės NATO kai kurie politikai kalba apie tam tikras saugumo garantijas, kurių iš tikrųjų negalima prilyginti NATO sutarties 5 straipsniui. Kaip atskiros garantijos gali užtikrinti tokios didelės šalies, kuri negali būti apsaugota vienu skydu nuo Rusijos raketų, saugumą? Kiek tai kainuos ilgalaikėje perspektyvoje, visų pirma dėl tiesioginių nesaugumo, pavyzdžiui, „maisto krizės“, pasekmių? Ar konkrečios garantijos suteikia mums galimybę pasiekti tvarumą, kai tai, kas šiandien atkuriama, gali būti rytoj vėl sunaikinta? Ar jos užtikrins saugų milijonų Ukrainos pabėgėlių grįžimą į Ukrainą?
Ukraina nusipelno tapti NATO nare. Ukraina laikosi laisvės ir demokratijos vertybių ir yra pasirengusi jas ginti. Ukraina bus ne tik naudos gavėja, bet ir galingas indėlis į Aljanso saugumą. Tai ne pažadai – tai mūšio lauke patvirtintas faktas. Ukraina sustiprins NATO.
Faktinė Ukrainos įstojimo į NATO pradžia – tai būdas užbaigti karą, o ne jį išplėsti. Nes „strateginis neapibrėžtumas“ visada bus priežastis Rusijai tęsti Ukrainos puolimą.
Ukrainos gyventojai tikisi konkrečių rezultatų iš 2023 m. liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. Pažadų, jog NATO durys yra atviros, jau nebeužtenka. Dabar atėjo laikas priimti sprendimus, kuriais bus pradėtas Ukrainos stojimo į NATO procesas.
Rusija visada buvo proaktyvi šalis. Ji naudojosi karais ir svetimų teritorijų okupacija, kad pastatytų tarptautinę bendruomenę prieš įvykusį faktą ir priverstų ją susitaikyti su nauja realybe. NATO priklausančios demokratinės šalys galiausiai turėtų imtis iniciatyvos ir pradėti šį procesą. Pernelyg ilgai saugumą laikėme savaime suprantamu dalyku. Privalome prisiimti atsakomybę už mūsų bendrą ateitį.
Skaitykite mažiau