Jei ES nori išlikti, būtina vykdyti veiksmingą komunikaciją, ypač šiuo metu, kai klesti dezinformacija, sparčiai plinta dirbtinio intelekto naudojimas ir stiprėja autoritarinės tendencijos. Kad informacija apie ES pasiektų visus, ji turi būti skleidžiama vietos lygmeniu.

Naujoje knygoje Rebranding Europe (liet. – „Sukurti naują Europos įvaizdį“), kurią parašė strateginės komunikacijos specialistas, rašytojas Stavros Papagianneas, parengiama dirva kritiškai diskusijai apie ES vaidmenį pasaulinėje arenoje, nes dabar, kai pradedame skaičiuoti trečius Rusijos agresijos prieš Ukrainą metus, kai vyksta karas Artimuosiuose Rytuose ir kyla įvairūs geopolitiniai bei ekonominiai iššūkiai, Europa yra atsidūrusi kryžkelėje.

Gruodžio 3 d. viešbutyje „Residence Palace“ Briuselyje surengtame knygos pristatyme dalyvavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurențiu Plosceanu. Jis kalbėjo per diskusiją dėl Europos pozicijos neramumų krečiamoje pasaulinėje arenoje ir būtinybės ES veiksmingai skleisti informaciją apie savo vertybes.

„ES yra pasiekusi lemiamą momentą. Kad apsaugotų ateitį, Europa savo piliečiams ir pasauliui turi pateikti aiškią ir įtikinamą viziją. Tai nebe politikos klausimas – kalbame apie pasitikėjimą, tapatybę ir bendrą tikslą“, – teigė S. Papagianneas.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad ES išlikimo požiūriu veiksminga komunikacija yra ne tik galimybė, bet ir būtinybė, ypač dabartiniame dezinformacijos, dirbtinio intelekto ir didėjančio autoritarizmo amžiuje. Europa turi rodyti pavyzdį propaguodama demokratiją ir žmogaus teises. Kaip pripažino žiniasklaidos kanalo „EU Reporter“ vyriausiasis redaktorius ir diskusijos moderatorius Colin Stevens, žiniasklaidos vaidmuo yra labai svarbus formuojant Europos viešąją erdvę. „Mes, žiniasklaidos atstovai, turime nuolat be atodairos aiškinti, kad Europa aktuali visiems. Ir turime tai daryti kiekvieną mielą dieną“, – kalbėjo jis.

Ekspertai sutinka, kad labai sunku kovoti su klaidinga informacija ar melagingomis naujienomis, ypač dabar, kai atsirado dirbtinis intelektas. Veiksmingiausia atsakomoji priemonė – gyventojų atsparumo ugdymas.

A. L. Plosceanu pažymėjo, kad „metas labiau klausytis žmonių, o ne jiems kalbėti. Žmonės nori aktyviau įsitraukti ir dalyvauti.“ Jis pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti su regionine spauda, taip pat paragino ES institucijas užmegzti partnerystės ryšius su regionine žiniasklaida ir pakviesti regionų žurnalistus į Briuselį. Jis konstatavo, kad Europa turi pradėti skleisti informaciją vietos lygmeniu, tiesiai žmonėms.

Kadangi didžioji dauguma europiečių visų pirma galvoja apie savo vietovę, po to – apie savo regioną, tada – apie savo šalį ir tik paskiausiai – apie Europą, būtina komunikaciją Europos klausimais pritaikyti prie šios realybės, pripažįstant, kad norint pasiekti žmones, naratyvai turi būti vietos, regioninio ir nacionalinio pobūdžio. (mt)