EESRK info

EESRK gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje kalbėjo Maltos žurnalistės Daphne's Caruanos Galizios, kuri buvo nužudyta 2017 m., kai bandė pranešti apie vyriausybės korupciją, sūnus. Jis pasakė, kad Europos teisinės valstybės stebėsenos mechanizmas galėtų padėti apginti žurnalistiką nuo visų formų spaudimo.

„Europos Parlamentas rengiasi įvesti teisinės valstybės stebėsenos mechanizmą, o naujoji Komisija, regis, tam pritaria. Turime išties dirbti drauge, kad užtikrintume jo veiksmingumą ir tinkamumą tikslui pasiekti ir kad būtų laikomasi vertybių, kurios sudaro Europos Sąjungos pagrindą, kaip ir vertybių, kuriomis remiasi mūsų bendroji rinka“, – pasakė jis.

EESRK pirmininkas Luca Jahier pabrėžė didžiulę laisvos žurnalistikos reikšmę tinkamam ir subalansuotam mūsų visuomenės funkcionavimui: „Žiniasklaidos laisvė sudaro mums svarbių vertybių pagrindą. Kai nutildomi žurnalistai, nutildoma demokratija. Per pastarąsias kelias savaites atskleista informacija patvirtino tai, apie ką Daphne Caruana Galizia buvo jau seniai įspėjusi prieš nužudymą: teisinės valstybės mažiausioje Europos Sąjungos valstybėje narėje pažeidė tie patys žmonės, kurių pareiga buvo apsaugoti Maltos piliečius. Nuo to laiko, rinkdami informaciją, žuvo dar keletas žurnalistų. Visi kovojo už demokratiją ir teisinę valstybę. Visi žuvo, nes niekas negalėjo jų nutildyti.“

Asamblėja pagerbė neįkainojamą žurnalistės darbą, vieningai pritardama, kad būtina užtikrinti spaudos laisvę ir pabrėždama nepaprastai svarbų žurnalistų darbą kasdien ginant mūsų pagrindines laisves, kurios, kaip ir demokratija bei teisinės valstybės principas, padeda užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje. (mp)

EESRK gruodžio mėn. plenarinės sesijos metu vykusioje diskusijoje dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos pabrėžta, kaip svarbu gerinti ES ir Afrikos pilietinės visuomenės santykius, kad būtų galima pereiti nuo pagalbos vystymuisi prie partnerystės.

AKR ir ES partnerystės susitarime ypatingą dėmesį reikia skirti Europos ir Afrikos pilietinės visuomenės santykiams ir turėtų būti pripažinta tolesnio ir netgi aktyvesnio EESRK ir jo padalinių dalyvavimo svarba. Tik taip ES pilietinė visuomenė galės padėti Afrikos pilietinei visuomenei tapti patikima ir pasitikėjimo verta partnere investuotojams.

EESRK pirmininkas Luca Jahier išreiškė viltį, kad vykstančiose derybose svarbesnis vaidmuo bus suteiktas organizuotai pilietinei visuomenei ir EESRK. „Afrikos ateitis yra Europos ateitis. Mums reikia naujo Afrikos atgimimo“, – pažymėjo L. Jahier.

Už tarptautinę partnerystę atsakinga Europos Komisijos narė Jutta Urpilainen pabrėžė pilietinės visuomenės organizacijų darbo svarbą ir išreiškė nuomonę, kad „Europos vystymosi modelis turi būti plėtojamas atsižvelgiant į pasaulines realijas. Visi turime įsitraukti ir laikytis žaliojo kurso.“ Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) generalinio sekretoriaus pavaduotoja Isabelle A. J. Durant pažymėjo, kad daugiašaliai susitarimai gali padėti sunkumų tarptautinės prekybos srityje patiriančioms šalims ir yra vienintelis būdas užtikrinti visiems dalyviams palankią padėtį. (dgf)

EESRK ragina vykdyti tvirtesnę ES būsto politiką ir 2019 m. gruodžio 4 d. Briuselyje surengtoje viešoje konferencijoje paprašė ES priimti skubias bendras priemones šioje srityje. Realus pernelyg išaugusių išlaidų būstui pavojus šiuo metu iškilęs ne tik nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, bet ir vis didesnei likusių gyventojų daliai. Todėl Europos lygmens būsto politika neturi apsiriboti pagalba pažeidžiamiems ir skurstantiems asmenims – ja turi būti siekiama aukštesnio tikslo, t. y. suteikti įperkamą būstą visiems europiečiams.

TEN skyriaus pirmininkas Pierre Jean Coulon pabrėžė, kad energetikos pertvarka pavyks tik tuo atveju, jei bus garantuojamas socialinis būsto aspektas. „Socialinis būsto aspektas yra būtina kovos su klimato kaita sąlyga. Geresnis socialinis būstas yra sėkmės garantas vykdant klimato politikos veiksmus: kokybiškas būstas užtikrina geresnį piliečių gyvenimą, o tai padės sėkmingai įgyvendinti su klimato kaita susijusią pertvarką“, – teigė jis.

Jam pritarė laikinosios tyrimo grupės dėl visuotinės svarbos paslaugų pirmininkas Raymond Hencks, kuris nurodė, kad dabar turime stengtis šiuos klausimus realiai įtraukti į naujosios Europos Komisijos politinę darbotvarkę, kad būtų galima mažinti nuo 2008 m. nuolat gilėjančią būsto krizę. „Teisė į būstą yra tarptautinis valstybių narių įsipareigojimas, kurio ES privalo laikytis ir kuris yra išdėstytas ES pagrindinių teisių chartijoje ir Lisabonos sutartyje“, – pareiškė jis. (mp)

Kaip ir anksčiau, EESRK dalyvavo 25-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje, kuri šiais metais vyko Madride (Ispanija). Ji baigėsi 2019 m. gruodžio 15 d. Šalims, deja, nepavyko susitarti dėl daugelio lauktų rezultatų, įskaitant taisykles dėl pasaulinės prekybos taršos leidimais sistemos sukūrimo ir naujų lėšų nukreipimo į klimato kaitos paveiktas šalis.

EESRK yra labai susirūpinęs dėl to, kad per COP 25 parodyta politinė reakcija į klimato krizę tampa vis labiau neadekvati atsižvelgiant į kritinę klimato padėtį. Didiesiems teršėjams nerodant jokių aiškių ženklų, kad jie ketina siekti aukštesnių tikslų, nors išmetamų teršalų kiekis nuolat didėja, EESRK tikisi, kad ES imsis lyderystės ir įvykdys pažadą įrodyti, kad augimas duoda daugiau nei atima.

Antrąją COP 25 savaitę Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą – svarbiausią prioritetą ir naują ES augimo strategiją. Jei tikrai norime įveikti krizę, privalome įsipareigoti iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir aiškiai apibrėžti, ką ES pasiūlys per Glazge vyksiančią COP 26.

EESRK pabrėžia, kad perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui visuomenės turi būti įgyvendinamas taikant konkurencingą, socialiniu požiūriu teisingą ir daugiašalį požiūrį ir kad turi būti imtasi tinkamų priemonių siekiant visapusiško pilietinės visuomenės, įskaitant visus piliečius, įmones ir organizacijas, dalyvavimo ir pritarimo.

Per COP 25 EESRK kartu su kitomis organizacijomis surengė du papildomus renginius: Žiedinės ekonomikos principų susiejimas su ŠESD mažinimo strategijomis ir Nė vieno nepalikti nuošalyje neutralizuojant poveikį klimatui. Komitetas taip pat aktyviai dalyvavo kelete kitų aukšto lygio renginių, būtent pristatydamas EESRK globojamos Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos vaidmenį. (sbe)

Norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus (DVT) reikia daugiau nei politinio įsipareigojimo. Dabartiniams visuomenės uždaviniams išspręsti būtinos didesnės investicijos, ypač iš privačiojo sektoriaus.

Neseniai priimtoje nuomonėje EESRK pabrėžia privataus verslo svarbą siekiant DVT ir pataria ES ir jos valstybėms narėms savo investicijų ir mokesčių politiką priderinti taip, kad didėtų augimo perspektyvos ir atitinkamai privačiojo sektoriaus indėlis įgyvendinant DVT.

Pranešėjas Krister Andersson paaiškino: „Mokesčių politika lemia ekonominę aplinką, kurioje įmonės investuoja, kuria darbo vietas ir diegia inovacijas, ir užtikrina vyriausybėms pajamas viešosioms išlaidoms finansuoti. Todėl ši politika yra nepaprastai svarbi siekiant DTV ir ji turi būti tam pritaikyta.“

EESRK siūlo mokesčiais naudotis kaip priemone aplinkai saugoti ir skaitmeninei bei neoficialiai ekonomikai valdyti.

Aplinkosaugos mokesčių politika būtų galima skatinti netaršios energijos vartojimą už prieinamą kainą ir atsakingą bendrų gamtos išteklių naudojimą. Tinkamai parengtos mokesčių sistemos, kuriose naudojamos plačios mokesčių bazės ir konkurencijos neiškraipantys mokesčių tarifai, taip pat institucinė sistema, kuria sudaromos sąlygos integruoti neoficialų sektorių į oficialią ekonomiką, taip pat turėtų teigiamo poveikio siekiant keleto DVT. Be to, būtina rasti visuotinį sprendimą skaitmeninėje ekonomikoje pagal naujus verslo modelius dirbančių įmonių apmokestinimui, kuriuo būtų skatinamas ekonomikos augimas ir tarpvalstybinė prekyba bei investicijos.

Galiausiai EESRK rekomenduoja ES prisijungti prie bendradarbiavimo mokesčių srityje platformos, kad būtų galima aktyviau dalyvauti visuotinėse diskusijose mokesčių klausimais. (jk)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę savo iniciatyva, kurioje išdėstė savo rekomendacijas dėl ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių ateinantį dešimtmetį. Jis ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas rengiant strategiją, kuri turės poveikio daugiau kaip šimtui milijonų Europoje gyvenančių neįgaliųjų.

Nuomonės pranešėjas Ioannis Vardakastanis pažymėjo: „Kitam dešimtmečiui skirta darbotvarkė dėl neįgaliųjų teisių turi būti gerokai platesnio užmojo nei dabartinė strategija, visų pirma stebėsenos ir įgyvendinimo, kuriuos reikia gerinti iš esmės, srityse.“

ES ir visoms valstybėms narėms pasirašius ir ratifikavus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK), dabar EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad 2020–2030 m. darbotvarkėje dėl neįgaliųjų teisių būtų nagrinėjami visi NTK aspektai.

Be to, naujojoje strategijoje reikėtų numatyti priemones visapusiškam susijusių JT darnaus vystymosi tikslų ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimui – to nebuvo nuo 2010 m. įgyvendinamoje strategijoje dėl negalios.

EESRK ypač pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tiek NTK, tiek darbotvarkės įgyvendinimo stebėseną ES lygmeniu. Jis rekomenduoja Komisijai visuose savo GD, agentūrose ir ES institucijose įsteigti ryšių neįgaliųjų klausimais punktus. Šiems klausimams itin daug dėmesio turėtų būti skiriama Teisingumo ir vartotojų reikalų generaliniame direktorate, taip paremiant naująją už lygybę atsakingą Komisijos narę.

EESRK ragina negalios aspektą integruoti į visas ES politikos sritis ir visus teisės aktus, turinčius poveikį neįgaliųjų gyvenimui. Darbotvarkė turi skatinti visuomenę, kurioje įvairovė yra didelė vertybė ir visapusiškai laikomasi nediskriminavimo, prieinamumo, dalyvavimo ir įtraukties principų. (ll)

Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtame informaciniame pranešime EESRK pabrėžė, kad reikia remti MVĮ skaitmeninę transformaciją konkretiems skirtingų įmonių poreikiams pritaikytomis priemonėmis.

Šiame dokumente analizuojama dabartinė skaitmeninimo padėtis šiaurinėse, pietinėse ir rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse ir pabrėžiami konkretūs uždaviniai. Viena pagrindinių pranešimo išvadų – būtina parengti „plačią politinę darbotvarkę, kuria būtų siekiama sustiprinti lemiamą MVĮ vaidmenį vykstant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, ir, svarbiausia, kovojant su nedarbu“.

EESRK pabrėžia, kad labai svarbu didinti informuotumą šiuo klausimu. Vienas iš pranešime pateiktų pasiūlymų – pirmenybę teikti investicijoms į skaitmeninę infrastruktūrą ir švietimo reformas, kurių reikia siekiant integruoti mokytojų ir moksleivių skaitmeninius įgūdžius į būsimas Europos kaimynystės politikos ir dvišalių asociacijos susitarimų peržiūras. Be to, EESRK rekomenduoja investuoti į informuotumo didinimo kampanijas, skirtas informuoti MVĮ apie neskaitmeninimo sąnaudas: „MVĮ turi žinoti, kad neskaitmeninimas – tai ne sprendimas“, – sakė nuomonės pranešėja María Helena De Felipe. (dgf)

Tokia žinia Europos institucijoms buvo perduota socialinės ekonomikos subjektų susitikime Strasbūre, 2019 m. Europos socialinės ekonomikos sostinėje, kur buvo minima 4-oji Europos socialinės ekonomikos įmonių diena, kaip tik tuo metu, kai Europos Parlamentas suteikė veiksmų laisvę naujajai Ursulos von der Leyen komandai.

EESRK, bendradarbiaudamas su Prancūzijos perėjimo prie ekologijos ir solidarumo ministerija ir Strasbūro miestu ir metropoline zona, surengė 4-ąją Europos socialinės ekonomikos dieną tema Socialinė ekonomika: sutelkti miestus, regionus ir pilietinę visuomenę. Europos Sąjungos poveikio paktas.