EESRK info

Siekdamas atkreipti dėmesį į pilietinės visuomenės pastangas pažaboti tyliąją psichikos sveikatos sutrikimų epidemiją ES, EESRK parengė brošiūrą, kurioje pristatomi projektai, pretenduojantys į pilietinės visuomenės apdovanojimą už darbą psichikos sveikatos srityje. Brošiūrą galite rasti čia.

Faktai ir skaičiai apie psichikos sveikatą ES ne guodžia, o veikiau ragina skambinti pavojaus varpais. EESRK pasisako už griežtesnes priemones psichikos sveikatai gerinti nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jis taip pat ragina priimti privalomus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama psichosocialinės rizikos prevencija darbe. Skirdamas Pilietinės visuomenės premiją už nuopelnus psichikos sveikatos srityje, EESRK išreiškia padėką už nuolatines pilietinės visuomenės pastangas didinti europiečių gerovę.

1. EESRK nusprendė šiais metais savo pavyzdinį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už darbus psichikos sveikatos srityje, nes po COVID-19 pandemijos visoje Europoje padaugėjo psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ir depresijos atvejų. EBPO duomenimis, nerimo simptomus jaučiančių jaunuolių skaičius kai kuriose Europos šalyse išaugo daugiau nei dvigubai. Po pandemijos vis ankstyvesniame amžiuje prasideda mitybos sutrikimai, ypač tarp paauglių. Dar prieš COVID-19 pandemiją psichikos sveikatos problemų turėjo ne mažiau kaip 84 mln. ES gyventojų (maždaug kas šeštas).
2. Su psichikos sveikata ir elgesio sutrikimais siejama apie 4 proc. ES kasmet užregistruojamų mirčių. Prasta psichikos sveikata taip pat turi didžiulį ekonominį poveikį, nes tiesioginės ir netiesioginės išlaidos sudaro apie 4 proc. BVP. Daugiau kaip trečdalį šių išlaidų lemia žemesnis užimtumo lygis ir mažėjantis darbo našumas.
3. Eurostato duomenimis, 2020 m. 44,6 proc. 15–64 m. amžiaus dirbančių ES gyventojų nurodė, kad jų darbe kyla rizikos psichinei gerovei veiksnių. Dažniausiai pasitaikantys tokie veiksniai – per didelis darbo krūvis ir spaudžiantys terminai; juos patiriantys nurodė beveik penktadalis ES dirbančių asmenų.
4. Psichikos gerovė tapo vienu svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų. Todėl 2023 m. birželio mėn. Komisija pradėjo taikyti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą. Skirdama 1,23 mlrd. EUR finansavimą, šiuo nauju požiūriu ES siekia psichikos sveikatą skatinti visose ES politikos srityse, daugiausia dėmesio skiriant trims pagrindiniams principams: tinkamai ir veiksmingai prevencijai, galimybei gauti kokybišką ir įperkamą psichikos sveikatos priežiūrą ir gydymą bei reintegracijai į visuomenę po atsigavimo. Psichikos sveikata taip pat yra vienas EESRK politinių prioritetų ir svarbiausių darbotvarkės klausimų.
5. EESRK gavo net 105 konkurso dalyvių paraiškas iš visos ES pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo projektų, skirtų užtikrinti psichosocialinės rizikos darbe prevenciją ar spręsti tokias problemas, kaip narkotikų vartojimas ir priklausomybė nuo interneto, iki kovos su stigmatizavimu psichikos sveikatos srityje ir bendruomenės inicijuotos pagalbos skatinimo. EESRK tikisi, kad pagarba ir dėmesys šioms gyvybiškai svarbioms nevyriausybinių subjektų pastangoms gerinti psichikos sveikatą gali įkvėpti ir kitus sekti jų pavyzdžiu. (sg)

Per savo socialinės veiklos tinklą „AgeWell“ Airijos labdaros fondas „Third Age Foundation“ padeda spręsti senyvo amžiaus asmenų vienišumo problemą. Tinklo „AgeWell“ nariai, kurie patys patys yra vyresni nei 50 metų, kartą per savaitę lanko vyresnio amžiaus žmones jų namuose, su jais bendrauja, taip pat, naudodamiesi telefone įdiegtos programėlės klausimynu, stebi lankomų asmenų sveikatos būklę ir gerovę. „The Third Age Foundation“ atstovė Alison Branigan mums sakė, kad Airijos Mido grafystėje iki šiol tokia pagalba suteikta daugiau kaip 500 žmonių, kai kurie jų šią paslaugą pavadino „išsigelbėjimu“ ar net „šviesa tamsaus ir ilgo tunelio gale“.

Kas paskatino Jus imtis šios iniciatyvos?

„AgeWell“ tinklą Mido grafystėje sukūrėme vedini tikslo padėti vyresnio amžiaus gyventojams, turintiems specialių socialinių, emocinių, psichologinių ir fizinės priežiūros poreikių. Mūsų sveikatos priežiūros sistema patiria didžiulį spaudimą, gyventojų daugėja ir jie senėja, todėl norint gauti paslaugas, taip pat ir pagalbą namuose, reikia ilgai laukti. „AgeWell“ siūlo savalaikę ir praktinę pagalbą, kuri papildo ir pagerina mūsų sveikatos sistemą. Mes rūpinamės izoliuotais, vienišais, fiziškai silpnais, nebegalinčiais išeiti iš namų pagyvenusiais žmonėmis ir rizikos grupei priskirtinais asmenimis, padedame jiems gyventi geriau ir ilgiau jų pasirinktoje vietoje palaikydami su jais socialinį ryšį ir nuolat stebėdami jų sveikatą ir gerovę bei nustatydami naujus sunkumus ir į juos reaguodami kol jie netapo dar rimtesnėmis problemomis. „AgeWell“ taip pat gerai dera su mūsų organizacijos „ThirdAge“ etosu – tiesiogiai padėti vyresnio amžiaus žmonėms siūlant novatoriškas paslaugas ir programas bei sudaryti unikalias savanoriškos veiklos galimybes, kad vyresni žmonės galėtų padėti savo bendraamžiams ir kitoms grupėms bendruomenėje. 

Kaip buvo įvertintas jūsų projektas? Ar sulaukėte kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  (Ar galite pateikti pavyzdį, jei tokį turite?)

Iki šiol „AgeWell“ padėjo daugiau kaip 500 vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis iš tiesų vertina programos siūlomą draugijos aspektą: su kompanionais iš „AgeWell“ užsimezga ypatingas pasitikėjimo ryšys, o tai padeda mums suprasti vyresnių žmonių poreikius ir baimes, todėl mes galime jiems geriau padėti.

Mūsų klientų komentarai būna tokie: „Ši tarnyba yra tikras išsigelbėjimas“, „Nežinojau, kad man reikia pagalbos, kol jos negavau“, „Esu dėkinga už pagalbą ir draugiją, tai praskaidrina mano savaitę“, „Buvau vienišas, dienų dienas nieko nematydavau, o dabar tiesiog laukiu apsilankymų“. Vienas klientas, kuris buvo atsidūręs labai sunkioje padėtyje, pasakojo keletą kartų galvojęs apie savižudybę ir sakė, kad „AgeWell“ atsirado jo gyvenime pačiu laiku: „Ji padėjo man pamatyti šviesą ilgo ir tamsaus tunelio gale. Manau, visi turėtų turėti galimybę gauti šias paslaugas.“

Mūsų savanoriai kolegos, kurie taip pat yra vyresnio amžiaus žmones, kalba taip: „Man patinka savanoriauti“, „Taip smagu, kai gali kažką pakeisti“ ir „Darydamas šį darbą daug sužinojau apie žmones ir save“.

Statistiškai galime įrodyti, kad „AgeWell“ didina gerovę ir socialinę, emocinę ir informacinę pagalbą, mažina izoliaciją ir vienišumą, padeda savarankiškai įvertinti savo sveikatą ir didina fizinio aktyvumo lygį.

Taip pat turime atsiliepimų iš klientų šeimų narių, kurie pasakoja, kad jiems pasidarė ramiau; mūsų darbą pripažįsta ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kurie nuolat pas mus nukreipia klientus.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių rezultatų savo veikla ir programomis?

Pažinkite savo auditoriją, įtraukite dalyvius į procesą, išgirskite jų pasiūlymus ir poreikius. Pasitikėkite savo žiniomis ir gebėjimais, būkite drąsūs, kūrybingi ir nepasiduokite: jeigu idėja pakankamai gera, rasite būdą ją įgyvendinti. Būkite atviri darbui su kitais ir jeigu galite gauti iš valstybės ar sveikatos sistemos paramą – ar tai būtų lėšos, ar pagalba, ar reklama – tai labai padėtų programos reputacijai, jos poveikiui ir sėkmei.

Kokia, Jūsų nuomone, yra pagrindinė priežastis, išskyrus fiziologinius veiksnius, dėl kurios blogėja psichikos sveikata senatvėje? Ar mes, kaip visuomenė, galime pagerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą?

Vienišumas ir izoliuotumas visada buvo tie veiksniai, kurie blogina psichikos sveikatą senatvėje. Tai gali būti problema Airijos kaime, tačiau ji ne mažesnė gyvybinguose miestuose ir didmiesčiuose. Pastaraisiais metais pandemijos padariniai, priverstinė izoliacija, gyvenimas kokone ir saugojimasis, taip pat socialinių kontaktų praradimas, galimybė užsiimti įvairia veikla ir būti laisvam sukėlė tikrą baimės, nerimo, depresijos ir psichikos sveikatos problemų epidemiją. Ne mažiau svarbią įtaką turėjo vidaus ir pasaulio įvykiai, įskaitant didėjančias pragyvenimo išlaidas, karą ir konfliktus. Žmonėms senėjant mažėja jų socialinis ratas, ligos gali paveikti jų gebėjimą išeiti iš namų ir susitikti su kitais žmonėmis, jie gali tapti priversti būti namuose, prarasti savarankiškumą – visa tai gali paveikti savigarbą, savivertę, nuotaiką ir požiūrį į ateitį. Svarbu, kad vyresni žmones nebūtų pamiršti tik todėl, kad jie nematomi: mums reikia prisiminti bendruomenės ir jos veiksmų svarbą bei socialinių kontaktų ir bendravimo iniciatyvų galią. 

Lapinlahčio ligoninė – pirmoji Suomijos psichiatrijos ligoninė ir apie 170 metų istoriją bylojantis šalies psichikos sveikatos priežiūros simbolis – 2013 m. stovėjo tuščia ir pamiršta. Tuomet psichikos sveikatos aktyvistų grupė kibo į darbą turėdama viziją apleistą paveldo vietą paversti atviru psichikos sveikatos, kultūros ir meno centru. Centrą valdančios asociacijos „Pro Lapinlahti“ atstovas Siru Valleala mums papasakojo, kad „Lapinlahden Lähde“ dabar visų pirma yra įtrauki vieta, kurioje už durų paliekama stigmatizacija ir išankstinis nusistatymas ir kurioje visi jaučiasi laukiami.

Kas Jus paskatino imtis šio projekto?

1841 m. pastatyta pirmoji Suomijoje Lapinlahčio psichiatrijos ligoninė 2013 m. stovėjo apleista. Helsinkio miestas jai neturėjo jokių ateities planų. Kupina paveldo ir apsupta nuostabaus parko ši istorinė vieta buvo užmiršta ir nuniokota. Susirūpinusi dėl šios kritiškos padėties, psichikos sveikatos aktyvistų grupė pradėjo diskutuoti apie viziją ir svajones, kurias įgyvendinus Lapinlahčio ligoninė ir parkas taptų atviru psichikos sveikatos, kultūros ir meno centru.

Taip gimė projektas, šiandien vadinamas „Lapinlahden Lähde“ – „Lapinlahčio šaltinis“.  Čia vykdoma veikla grindžiama istorine ir architektūrine šios Lapinlahčio įlankos širdyje esančios vietos reikšme, o veikti įkvepia 170 metų čia trukęs darbas psichikos sveikatos srityje. Dabar daugiausia dėmesio skiriama ne ligų gydymui, o visų visuomenės grupių gerovės skatinimui. Šiuo metu „Lapinlahden Lähde“ yra gyvas nuolatinio darbo kovojant su stigmatizacija pavyzdys ir paradigmos pokytis siekiant skatinti teigiamus dalykus.

Anksčiau Lapinlahtis buvo pavyzdinė psichiatrijos ligoninė ir vieta, kurioje buvo teikiama psichikos sveikatos priežiūra. Dabar psichikos sveikatos aktyvistai, dirbę 1988 m. įsteigtoje „Pro Lapinlahti“ psichikos sveikatos asociacijoje, kai Lapinlahčio ligoninė dar veikė, norėjo sukurti novatorišką psichikos sveikatos puoselėjimo centrą, kuriame būtų panaudotos visos XXI amžiuje turimos žinios ir kuris būtų vieta, įkūnijanti konkretų paradigmos pokytį, t. y. nuo psichikos ligų gydymo būtų pereita prie psichinės gerovės skatinimo.

Kokio atgarsio susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?

Iš pradžių buvo sudėtinga įtikinti žmones praverti pastato duris. 170 metų, kol čia buvo psichiatrijos ligoninė, ši vieta buvo uždara, tad dabar, nepaisant susidomėjimo ir smalsumo, buvo sunku parodyti žmonėms, kad jie čia yra laukiami ir gali ateiti pasižvalgyti. Lėtai, bet užtikrintai gyventojai pradėjo dalyvauti veikloje bei renginiuose ir entuziastingai padėjo juos plėtoti, ėmėsi savanorystės ir dalijimosi idėjomis. Menininkai ir atlikėjai „Lapinlahden Lähde“ ėmė rengti meno parodas ir kultūrinius renginius, dabar kasmet čia vyksta daugiau kaip 400 renginių ir 50–60 meno parodų. Lapinlahtis Helsinkyje tapo visiems atvira svetaine, kurioje kiekvieną metų dieną skatinama psichinė gerovė, mažėja vienišumo jausmas ir socialinė atskirtis.

„Pradėjęs dalyvauti šioje iniciatyvoje labai džiaugiausi, kad galiu būti čia ir padėti šią vietą prikelti naujam gyvenimui. Naujovių vėjai išpučia visus neigiamus dalykus.“ (Cresswell-Smith et al., 2022 m.)

Šiandien buvusi Lapinlahčio ligoninė yra labai saugi ir įtrauki vieta. Vieta, kurioje visada jausitės laukiami, nepaisant jūsų nuotaikos ar gyvenimo situacijos. Šiuo požiūriu Lapinlahčio, kaip psichiatrijos ligoninės, praeitis įgauna tikrąją prasmę. Čia turite teisę jaustis pažeidžiami ir atvirai spręsti psichikos sveikatos problemas, kurios yra labai individualios. Mes puoselėjame stiprų bendrumo jausmą ir kiekvienas gali saugiai analizuoti savo stipriąsias puses. Stigmatizacija ir diskriminacija lieka už durų ir didžiuojamės, kad „Lapinlahden Lähde“ įtraukia visus.

Lapinlahčio veikla plėtojama bendradarbiaujant su Helsinkio miestu, kuris yra šios vietos savininkas, ir šis plėtros darbas buvo būtina išankstinė viso šio projekto sąlyga. Šiuo metu priimami svarbūs politiniai sprendimai dėl būsimų teritorijos nuosavybės teisių, ir tikimės, kad bus visapusiškai atsižvelgta į sėkmingą dabartinę veiklą.

Kaip panaudosite skiriamas lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Toliau plėtosime savo veiklą, kad dar daugiau žmonių galėtų joje dalyvauti ir gauti naudos. Neseniai pradėjome įdomų po psichikos sveikatos sutrikimų atsigaunantiems žmonėms skirtą projektą, kuriuo siekiama padidinti galimybes ir netgi teises dalyvauti kultūrinėje veikloje. Konkrečiau, padėti kiekvienam rasti būdą kultūrinei saviraiškai, suprasti, kokia psichinės gerovės kultūra ir meno rūšis priimtina. Būtent šiam tikslui ir skirsime dosnius apdovanojimus.

Kaip manote, kokių kolektyvinių veiksmų reikia imtis siekiant mažinti dažnai su psichikos sveikatos problemomis siejamą stigmatizaciją? Ar menas gali atlikti tam tikrą vaidmenį įgalinant psichikos sveikatos problemų turinčius žmones?      

Turime organizuoti veiklą, kuri galėtų pritraukti įvairios patirties ir padėties žmones. Veikla, kuri nepriklauso nuo sveikatos būklės ar gyvenimo aplinkybių, sudaro sąlygas ypatingiems žmonių susitikimams ir padeda užmegzti prasmingus ryšius tarp žmonių iš skirtingos aplinkos. Psichikos sveikatos tyrinėjimas pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, meną, leido padidinti informuotumą ir supratimą. Menui būdinga ypatinga savybė suburti žmones ir naujai spręsti net skausmingas problemas. Menas leidžia išreikšti save, suteikia žmonėms galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems. Išklausymas turi galią pakeisti žmogaus gyvenimą ir jo savivertę.

Projektas „Crazy? So what?“ (liet. „Išprotėjęs? Na ir kas?“), kurį Slovakijoje įgyvendina organizacija „Integra“, suburia draugėn moksleivius ir psichikos sveikatos problemų turėjusius žmones. Per visą dieną trunkančius mokymus moksleiviai iš pirmų lūpų išgirsta, ką reiškia įveikti psichikos sveikatos krizę ir kaip gauti pagalbos. „Integra“ direktorė Jana Hurova mums papasakojo, kaip projektas padeda įveikti žmonių, susiduriančių su psichikos sveikatos sutrikimais, stigmatizavimą ir suteikia jaunimui labai reikalingos vilties.

Kas paskatino Jus pradėti šį projektą?

Mūsų organizacija jau daug metų padeda psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms. Susirgę jie praranda darbą, namus, draugus, kartais ir šeimos narius. Visas jų pasaulis apsiverčia aukštyn kojom. Beveik prieš 30 metų įsteigėme pirmąją Slovakijoje bendruomeninę psichikos sveikatos tarnybą. Jos tikslas – užtikrinti, kad psichiatrijos ligoninėje gydęsi žmonės gautų paramą ir galėtų grįžti į įprastinį savo gyvenimą – tokį, koks buvo prieš susergant. Padėjome įsisteigti Slovakijos pacientų organizacijoms ir vykdėme daug programų, skirtas pašalinti psichikos sveikatos sutrikimų stigmą. Mes rūpinamės žmonėmis, turinčiais sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, ypač sergančiais šizofrenija: daugeliui jų jau pavyko integruotis ir atrasti gyvenimo prasmę.

Nuo pat pradžių savo veiklą vykdome netradiciškai, su klientais dirbame kaip su partneriais, kad galėtume kuo geriau išsiaiškinti, ko jiems reikia, taigi, panašiai organizavome ir programą „Crazy? So what!“. Daugeliui mūsų klientų prasminga susitikti su jaunimu ir pasiremiant savo asmenine patirtimi pakalbėti apie tai, ko jiems trūko tokiame amžiuje ir kas vėliau sukėlė psichikos sveikatos problemas.

Matome, kad vis labiau reikia akcentuoti psichikos sveikatos svarbą. Didelis privalumas žinoti, kaip elgtis ištikus asmeninei krizei.

Programą „Crazy? So what!“ Slovakijoje pradėjome įgyvendinti 2005 m., kartu su partneriais iš Vokietijos ir Čekijos. Tačiau tik neseniai mums pavyko šiai programai suteikti stabilesnį pagrindą ir ją išplėsti. Dirbame kaip instruktoriai, formuojame naujas komandas ir lankomės mokyklose.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  (Ar galite pateikti pavyzdžių, jei jų turite)

Jauniems žmonėms visada daro įspūdį pažintis su žmogumi, kuris įveikė krizę ir kuriam jie gali užduoti bet kokį klausimą. Jie tada supranta, kad jeigu patys turėtų problemų, visada galėtų rasti pagalbos. Tai, kad mokymai trunka visą dieną ir per juos bendraujama kaip lygus su lygiais, reiškia, kad dalyviai visada gauna teigiamų įspūdžių.

Psichikos sveikatos problemų turėję žmonės gali suteikti jaunimui drąsos bandyti spręsti savo pačių problemas. Beveik kiekvienoje klasėje yra problemų turinčių moksleivių. Suteikti jiems vilties – tai neįkainojama. Asmeninės patirties turintys žmonės dalijasi savo istorija – tai būdas jiems patiems pasijusti geriau. Jie patys nusprendžia, kaip giliai įsileisti jaunuolius į savo gyvenimą. Taip jie jaučiasi esantys naudingi ir žino, kad žmonės juos supranta.

Sulaukėme daug atsiliepimų, pavyzdžiui, mokiniai sakė paprastai neturintys progos susitikti su psichikos sveikatos problemų turinčiais žmonėmis arba kad mes turėtume išmokti priimti tokius žmones ir nesmerkti jų už tai, kad jie kitokie.

Taip pat sulaukėme ir psichikos sveikatos problemų turėjusių žmonių, kurie dalyvavo programoje, atsiliepimų. Vienas iš jų mums sakė:

„Programa suteikia man drąsos vaikščioti aukštai pakelta galva. Pagaliau vėl noriu gyventi! Kalbėti su moksleiviais sunku, tačiau naudinga. Jie labai atviri ir beveik nebijo kontakto su kitais. Nuostabiausia tai, kad jie parodo, kad turime daugiau panašumų nei skirtumų ir kad „išprotėjusiųjų“ įvaizdis nėra teisingas. Labai svarbu, kad galiu padėti žmonėms pagaliau atvirai pasikalbėti apie psichikos sveikatos problemas, kad nė vienam nereikėtų gėdytis ar slėptis. “

Jaunimas yra jėga, kuri stumia mus į priekį. Po kiekvieno iš šių susitikimų moksleiviai kalba apie tai, kokia svarbi jiems yra „Crazy? So what“ programa ir kad ji turėtų būti tęsiama, kad kiekvienas jaunas slovakas suprastų, kokia vertinga yra jo paties psichikos sveikata.

Ar jau planuojate naujus projektus?

Norėtume, kad tokiuose mokymuose turėtų galimybę dalyvauti visi jauni žmonės ir kad galėtume išplėsti savo programą į kitus Slovakijos regionus. Ji jau buvo įgyvendinta Vokietijoje (kur pirmiausia buvo sukurta), Slovakijoje, Čekijoje ir Austrijoje. Šiais metais parengėme pirmąsias grupes Ukrainoje.

Ar, jūsų nuomone, svarbu atvirai kalbėti apie savo patiriamas psichikos sveikatos problemas? Kokią žinutę siunčiate savo projektu?

Norime skleisti žinią, kad psichikos sveikatos problemų nereikia gėdytis. Tačiau gėdinga tai, jog nieko nedaroma, kad būtume sveikesni. Juk be psichikos sveikatos nebūsime sveiki.

Pagrindinė „Crazy? So what!“ programos mintis – laiku parodyti, kokia svarbi yra psichikos sveikata, ir kartu skatinti suprasti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones.

Mums tapo aišku, kad prevencija geriau nei gydymas. Be to, tai veiksmingiau. Siūlome drąsą ir motyvaciją ir esame optimistai. Pagalba visada šalia. Kartais pakanka su kuo nors pasikalbėti. Kovoti už savo svajones niekada nėra lengva, tačiau verta.

Manydamas, kad vis dar yra daug erdvės inovacijoms ir naujiems metodams psichikos sveikatos srityje, Suomijos „Lilinkoti“ fondas sukūrė du žaidimus „The World of Recovery“ (TWoR) – vieną internetinį, o kitą – stalo. Tai – vaidmenų žaidimai, kurių žaidėjai turi įsijausti į konkretaus personažo vaidmenį. Veiksmas vyksta futuristiniame vilties kupiname pasaulyje, kuriame žaidėjas skatinamas sveikti. Šie žaidimai skirti ne tik asmenims, atsigaunantiems nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir priklausomybės nuo narkotikų, bet ir specialistams. „Lilinkoti“ fondo atstovės Reetta Sedergren ir Venla Leimu papasakojo mums, kad žaidimai turi didžiulį potencialą pagerinti psichikos sveikatą, tačiau šis potencialas vis dar beveik neišnaudotas. 

Kas paskatino Jus pradėti savo projektą? 

Prieš kelerius metus „Lilinkoti“ fondas suprato, kad psichikos sveikatos gerinimo srityje yra daug erdvės inovacijoms ir naujiems metodams. Orientavimo į atsigavimą plitimas buvo didžiulis žingsnis į priekį šioje srityje, tačiau trūko šiuolaikiškų, novatoriškų priemonių jam įgyvendinti. Mūsų organizacija jau ne vieną dešimtmetį dirba su žmonėmis, atsigaunančiais po psichikos sveikatos sutrikimų, ir turėjome svajonę: o ką jei yra šiuolaikiškas būdas sustiprinti psichikos sveikatą – skaitmeninis žaidimas, kurį žaistum įsijautęs į tam tikrą vaidmenį? 

Kokio atsako susilaukė jūsų projektas? Ar sulaukėte kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?   

„The World of Recovery“ žaidimai buvo kuriami kartu su žmonėmis, atsigaunančiais nuo psichikos sveikatos sutrikimų, ir su specialistais, taigi viso žaidimo kūrimo proceso metu nuolat gaudavome grįžtamosios informacijos ir ji padėjo parengti galutinį produktą. 

Iš abiejų žaidimų žaidėjų gavome labai teigiamų anoniminių ir asmeninių atsiliepimų. Pavyzdžiui, daugiau kaip 90 proc. respondentų teigė, kad mobilusis žaidimas prisidėjo prie jų gerovės ir padėjo jiems imtis veiklos, o vaidmenų žaidimas padėjo jiems lavinti socialinius įgūdžius.  

Turbūt geriausia grįžtamoji informacija buvo juokas ir pokalbiai apie jausmus, iššūkius ir stipriąsias puses, taip pat tai, kaip šie žaidimai suartino žaidėjus, kad ir koks būtų jų vaidmuo ar kilmė. 

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų? 

Pirmavimas inovacijų srityje turi daug privalumų. Tai tikrai įkvepia ir darote kažką naujo. Priimkite tai, nebandykite tilpti į jokius rėmus. Sekite savo instinktais, smalsiai klausykitės visų nuomonių. Tačiau svarbiausia – į projektavimo procesą įtraukite sveikstančius žmonės ir tuos, kurie tampa ekspertais dėl įgytos patirties. Jei kuriate žaidimus, būkite pasirengę kovoti su gausiais specialistų išankstiniais nusistatymais. Psichikos sveikatos srityje įprasta žaidimus laikyti sukeliančiais priklausomybę arba žalingais. Nenuleiskite rankų! Būkite drąsūs, kūrybingi ir drįskite svajoti. 

Koks yra kompiuterinių ir vaizdo žaidimų potencialas gerinti psichikos sveikatą? Ar, jūsų nuomone, juos reikėtų plačiau naudoti psichikos sveikatos sutrikimams gydyti? 

Kompiuteriniai ir vaizdo žaidimai, visų pirma vaidmenų žaidimai, turi didžiulį potencialą gerinti psichikos sveikatą. Kadangi psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skaičius kelia nerimą, mums reikia naujų, įvairiapusiškų psichikos sveikatos gerinimo būdų. Gaila, kad žaidimų potencialas toliau nenagrinėjimas. Taip yra ne dėl nepakankamo susidomėjimo, bet dėl nepakankamo finansavimo. Nėra greito ir paprasto būdo kurti gerus žaidimus psichikos sveikatai gerinti. Mums reikia didesnio finansavimo, daugiau bendrai plėtojamų projektų ir daugiau psichikos sveikatos ir žaidimų pramonės specialistų, siekiančių šio tikslo. Be to, mums reikia mokslinių tyrimų, daugybės mokslinių tyrimų. 

Visame pasaulyje daugiau kaip 55 mln. žmonių, iš kurių nemažai paauglių, turi valgymo sutrikimų, darančių poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai. Dėl stigmatizacijos daug šių asmenų nesikreipia pagalbos. Italijos organizacija „Animenta“ savo projektu „Telling Stories for Good“ (liet. „Padedantys pasakojimai“) siekia sugriauti stereotipus, skatinti ankstyvą sutrikimų nustatymą ir teikti paramą. Nuo 2021 m. šis projektas įtraukė daugiau kaip 10 000 Italijos moksleivių. Kalbėjomės su šios organizacijos pirmininke ir įkūrėja Aurora Caporossi.

Kas Jus paskatino pradėti šį projektą?

Įsteigti „Animenta“ paskatino poreikis suteikti galimybę išsakyti, ką jaučia, ne tik visiems valgymo sutrikimų turintys asmenys, bet ir gyvenantys greta jų. Asociacijos tikslas – užtikrinti, kad valgymo sutrikimų turintiems asmenims būtų sudarytos tinkamos galimybės gydytis, nes šiuos sutrikimus galima išgydyti, jei žmonėms suteikiama saviterapijos galimybių.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?

„Organizacijoje „Animenta“ buvau šiltai priimta, ten aš suvokiau, kad ir aš turiu valgymo sutrikimų, nors mano svoris nebuvo per mažas.“ Tai – prieš keletą mėnesių iš mūsų bendruomenės nario gauta žinutė, leidusi mums suvokti, koks svarbus ir paveikus yra mūsų darbas. „Animenta“ ne tik pažadino smalsumą, bet ir suteikė viltį, kad galime paskatinti pokyčius.

Kaip panaudosite būtent šias lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Norėtume kuo daugiau investuoti į mokyklose įgyvendinamus projektus ir taip daryti dar didesnį poveikį. Be to, lėšos bus naudojamos steigti savipagalbos grupes valgymo sutrikimų turintiems asmenims. Vienas „Animenta“ projektų – šešių dienų „Animenta“ stovyklos gamtoje, kuriose žmonės gali vėl atrasti santykį su savimi, savo kūnu ir maistu.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų?

Reikėtų pradėti nuo pasakojimų – taip sužinosite, kuo gyvena bendruomenė, kuriai norite padėti. Poreikius geriau suprasite paprašę pateikti atsiliepimų ir užpildyti klausimynus. Bet visų svarbiausia – savo pasakojimui apie kovą ir siekiamus pokyčius suteikti veidą. Ne mažiau svarbu jungtis į tinklą su kitais, siekiant sukurti veiksmingą ir efektyvią paramos sistemą.

Ar, Jūsų nuomone, šiuo metu valgymo sutrikimai yra tinkamai pripažįstami rimta psichikos sveikatos problema? Ar šie asmenys gauna tinkamą paramą ir ką reikėtų daryti, kad padėtis gerėtų?

Šiandien apie valgymo sutrikimus kalbama daugiau, todėl galime teigti, kad yra daugiau informacijos. Tačiau tai yra ligos, siejamos su gilia socialine stigmatizacija ir įsišaknijusiais stereotipais. Net ir šiandien dar yra manančių, kad valgymo sutrikimai atsiranda dėl valios trūkumo ar užgaidų. Iš tiesų valgymo sutrikimas yra sudėtingas psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį reikia tinkamai gydyti. Deja, šiuo metu toks gydymas ne visada yra prieinamas, nes trūksta gydymo įstaigų ir daug žmonių neturi galimybių pradėti tokį gydymo ciklą.